Laura Sintija Černiauskaitė „Artumo jausmas“

Šį rinkinį skaičiau šiais 2017 metais, birželio mėnesį. Taip ir neaprašiau jo, tačiau vis vien šiame savo knygoraštyje norisi paminėti tris keturis tekstus, kurie ko gero verti didesnio dėmesio. Pats pirmas tekstas - apysaka „Vidurdienį, Lidijos laiku“ gerai atspindi L. S. Černiauskaitės kūrybą - mistinės detalės, dėmesio centre - romantiniai santykiai, jausmai. Taip pat ganėtinai įspūdinga antroji apysaka „Obuolys Kipreliui“ žavi rašytojos fantazija, neįprastas pasakojimo "kampas". Galiausiai paskutinis tekstas - pjesė „Blyksnis po vasaros vandeniu“ - apie stebuklingų gydymo galių turinčią mergaitę.
Kita pjesė „Artumo jausmas“ parašyta taip pat gerai, tačiau man paliko mažesnį įspūdį.
Taip pat rinkinyje trys novelės: „Violončelė“, „Kaip daromi vaikai“, „Įvykis“.

Rinkinys vertas dėmesio, ko gero šiek tiek brandesnis nei „Liučė čiuožia“. Sunku pasakyti, kuris patiko labiau.

Laura Sintija Černiauskaitė "Liučė čiuožia". Pirmos mintys

Rinkinyje apysaka "Penkiolikmetė", apsakymas "Darling, jis vilki mano paltą" ir trys pjesės. Būtų smagu pamatyti ir spektaklius, bet ką darysi.

Didesnį įspūdį paliko būtent pirmi du prozos tekstai. "Penkiolikmetė" puikiai atskleidžia jautrų paauglės merginos brandos laikotarpį. Tai daro gyvai, drąsiai, pasakojimo tonas kartais svajingas, bet dažniausiai psichologinis. Autorė neprovokuodama pasakoja ir apie merginos potraukį merginai, buvo labai įdomu bene pirmą kartą apie tai skaityti protingai parašytą prozos tekstą.

"Darling..." - smagi, humoristinė, ne visai švanki ir gana gudriai, iš skirtingų perspektyvų papasakota istorija: "Kai jos plaikstosi po ar virš tavęs kaip vėliavos, dievaži imi laikyti save kietu kotu!" (p. 84).

Pjesės: 1) Liučė čiuožia - apie poros santykius. Su sveika doze humoro, gyvais pokalbiais, dialogai įtikinami: taip tikrai žmonės kalba. Vis tik mano nuomone kai kurių scenų nereikėtų, arba jas reiktų geriau apgalvoti.
 2) Pjesė trims moterims ir Liudviko lavonui - patiko mažiausiai, nes pasirodė viskas gana suvelta. Na iš esmės tai lengva humoristinė pjesė, tad kai kam tikrai patiks. Vis tik man čia per daug painiavos, pvz., prie humoristinio tono visai netinka invalido vežimėlyje sėdinti moteris (pasmaugta?) su šiukšlių maišu ant galvos.
3) Išlaisvinkit auksinį kumeliuką - mano nuomone, geriausia iš trijų, priminė pirmosios Černiauskaitės knygos istorijas su magiškojo realizmo užuominomis. Tai taip pat humoristinė istorija, ir ją labiausiai norėčiau pamatyti kaip spektaklį. Esu įsitikinęs, kad linksmai praleisčiau laiką!

Lauros Sintijos Černiauskaitės pirmoji knyga

Iki šiol nesu skaitęs šios rašytojos kūrybos, taigi neturiu apie ją jokios aiškios nuomonės.

Pirmoji autorės knyga "Trys paros prie mylimosios slenksčio" buvo išspausdinta 1994 metais kaip Lietuvos rašytojų sąjungos konkurso "Pirmoji knyga" laimėtoja. Tai mažos apimties knygutė - 4 apsakymų rinkinys. Pirmasis mano įspūdis skaitant buvo ganėtinai geras, tačiau tuo pačiu sunku įvertinti, kiek iš tikrųjų šie apsakymai patiko. Juose visuose figūruoja tas pats personažas vardu Ramas (ko gero, Ramūno trumpinys) - beviltiškas romantikas, taip jį apibūdinčiau. Jo pasidavimas romantinėms fantazijoms mane ir glumino. Ką šiomis istorijomis autorė norėjo pasakyti ar pavaizduoti? Ar autorė tiki tokių fantazijų prasmingumu?

Ko gero, knyga labiau orientuota į moterišką auditoriją, tačiau neketinu dėl to sielvartauti. Esu vyras ir ieškau geros literatūros, ir man nebūtina, kad ji atitiktų mano skonį. Galų gale tokia ir šio projekto esmė - susipažinti su lietuvių rašytojais ir rašytojomis.

Galiausiai pasilieku prie nuomonės, kad knyga yra nebloga, tačiau šie apsakymai tėra tik dalelė rašytojos sukurto pasaulio apie Ramą. Todėl esu įsitikinęs, kad autorė galėjo parašyti ir didesnės apimties tekstą (tekstus) ir taip būtų atskleidusi įvairiapusiškesnį šio personažo charakterį ir jo santykius su draugais, su seserimi.

Sekite tolesnius įrašus mano tinklaraštyje.