Ko-ra-lai-na
Mergaitė, kuri nuėjo į Kitą pasaulį ir sugrįžo atgal. Ne tik sugrįžo, bet ir išgelbėjo savo tėvus ir keletą kitų vaikų. Man tai viena iš didžiausią įspūdį palikusių pasakų. Šalia "Hobito". Paprasta ir kerinti, pamokanti ir įtraukianti. Baisi ir stebuklinga. Rodos, siekianti gilią senovę ir dabartį. Paslaptinga. Tradicinė ir šiuolaikiška.
Viena simbolika - raktas. Kasdienis mūsų rankose ir kišenėse randamas daikčiukas. Vieniems atrakinantis, kitiems užrakinantis. Saugantis ir įkalinantis. Raktą kažkada nešiojausi su virvute ant kaklo, dabar kuprinėje, kišenėje. Dabar turiu jų daug. Kažkada turėjau vieną vienintelį.
Kita simbolika - vardas. Mama ir kita mama, Koralaina ir Kerolaina. O katinas? - " Katinai neturi vardų <...> Vardus turite jūs, žmonės. Nes nežinote, kas jūs esate. O mes žinome, kas mes, todėl mums vardų nereikia." (41 psl.)
Trečia simbolika - saga. Toks apvalus daikčiukas. Rodos, nei kiek nepaslaptingas ir nesimboliškas. Gal todėl toks baisus, kai pavaduoja akis.
Juk tikrasis ir ketvirtasis simbolis yra akis. Matyti pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį aš, tu ar jie norime sukurti. Todėl svarbiausia sąlyga norint patenkinti visus savo poreikius - užsisiųti akis sagomis ir nieko nematyti. Tik tai, kas esi tu pats. tamsa. niekas.
