Pasaka: Neil Gaiman "Koralaina"

Ko-ra-lai-na


Mergaitė, kuri nuėjo į Kitą pasaulį ir sugrįžo atgal. Ne tik sugrįžo, bet ir išgelbėjo savo tėvus ir keletą kitų vaikų. Man tai viena iš didžiausią įspūdį palikusių pasakų. Šalia "Hobito". Paprasta ir kerinti, pamokanti ir įtraukianti. Baisi ir stebuklinga. Rodos, siekianti gilią senovę ir dabartį. Paslaptinga. Tradicinė ir šiuolaikiška.

Viena simbolika - raktas. Kasdienis mūsų rankose ir kišenėse randamas daikčiukas. Vieniems atrakinantis, kitiems užrakinantis. Saugantis ir įkalinantis. Raktą kažkada nešiojausi su virvute ant kaklo, dabar kuprinėje, kišenėje. Dabar turiu jų daug. Kažkada turėjau vieną vienintelį.

Kita simbolika - vardas. Mama ir kita mama, Koralaina ir Kerolaina. O katinas? - " Katinai neturi vardų <...> Vardus turite jūs, žmonės. Nes nežinote, kas jūs esate. O mes žinome, kas mes, todėl mums vardų nereikia." (41 psl.)

Trečia simbolika - saga. Toks apvalus daikčiukas. Rodos, nei kiek nepaslaptingas ir nesimboliškas. Gal todėl toks baisus, kai pavaduoja akis.

Juk tikrasis ir ketvirtasis simbolis yra akis. Matyti pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį aš, tu ar jie norime sukurti. Todėl svarbiausia sąlyga norint patenkinti visus savo poreikius - užsisiųti akis sagomis ir nieko nematyti. Tik tai, kas esi tu pats. tamsa. niekas.

Andrzej Sapkowski - Likimo kalavijas

Dar vienas pasakojimų apie raganių rinkinys. Vienok pasirodė silpnesnis už pirmąjį, nes labiau koncentruojasi į romantinius raganiaus santykius su moteriškąja lytimi, kas kartais pasirodo ganėtinai cheesy, banaliai, melodramatiškai. Čia labiausiai nuvylė antroji istorija "Ledo krislas", "Truputis pasiaukojimo" iš pradžių irgi atrodė nekaip, bet galiausiai ši visai patiko.

Kita vertus, šiame rinkinyje pagaliau užsimezga tam tikras tęstinumas: paskutinės dvi istorijos pratęsia pasakojimą iš pirmojo rinkinio "Kainos klausimas". Atsiranda didesnė intriga, išspręndžiamas tam tikras klausimas dėl raganiaus profesijos tęstinumo. Apskritai čia jau pavyksta nerti giliau, nes tiek burtininkės, tiek raganiai įgydami savo ypatingus gebėjimus praranda kai ką labai žmogiška, tad tenka gyventi su to pasekmėmis.

Vertinu tiek šį, tiek pirmąjį rinkinį 4 balais iš 5, nors šis vis tik pasirodė kiek silpnesnis, tad 4 su minusu. Kaip ten bebūtų, tiems, kas ieško geros fantastikos (N-16), rekomenduoju.

Andrzej Sapkowski "Paskutinis noras"

Pradėjau skaityti vieną žymiausių fantastikos serijų - "Raganiaus" seriją! Valio! Valio! Valio!

Neskaitau daug fantastikos, bet "Žiedų valdovą" laikau bene geriausia grožinės kūrybos knygų serija. Tad pagalvojau, kad pats laikas imti ir susipažinti su dar kažkuo panašiu.

O panašumų čia nemažai - elfai, nykštukai, burtininkai, visokios pabaisos. Tiesa, Sapkowskio pasaulis pabaisų rūšių skaičiumi panašu, kad gerokai lenkia Tolkieno pasaulį. Kokių mitologinių pabaisų čia tik nėra!?..

Bet man visas genialumas yra ne tame, kad raganius eina ir kovoja su pabaisomis, bet kiekvienoje atskiroje istorijoje aprašomas nuotykis yra vis kitoks. Nors pabaisos taip pat egzistuoja, bet pasirodo, kad kai kurios jų tėra prakeikti žmonės, kartais netgi ne itin piktybiški. Kiti - labai agresyvūs, tas tiesa. Ta įvairovė ir stulbina! Nežinai, ko tikėtis kitoje istorijoje.

Pirmoji serijos knyga "Paskutinis noras" galbūt ir neatskleidžia viso autoriaus talento ir sukurto pasaulio galimybių. Kažkaip įsivaizduoju, kad serijoje turėtų būti ir stipresnių knygų už šią, todėl šią vertinu 4 balais iš 5. Bet to vieno balo tikrai neverta sureikšminti, tai tiesiog mano nuomonė, mano vertinimas, bet esmė tame, kad knyga tikrai labai patiko ir su malonumu skaitysiu antrąją knygą.

Toliau keletas svarbių pastebėjimų iš kitų blogerių:

Knygos nugarėlė:
"Rašytojas apsakymuose šmaikščiai ir subtiliai panaudoja visiems žinomus stebuklinių pasakų epizodus: pasakojimus apie princeses, vaduojamas iš bokštų, įpina epizodus iš „Snieguolės ir septynių nykštukų“, kur Snieguolė iš tikro yra galvažudė, kurią medžiotojas išprievartavo ir paliko trankytis po miškus."

Kitty Writer:
"Kitas svarbus dalykas, kurį būtina paminėti, tai, kad istorijoje yra tam tikrų vietų, kurios netinka jauno amžiaus skaitytojui. Jau patys pirmi puslapiai tai patvirtina. Laimei, tokių vietų čia daug nėra, o ir paminėdamas įspūdingesnius atvejus rašytojas ganėtinai atsargus."

J. R. R. Tolkien "Hobitas"

Knygos skaitymas man dažnai tampa nuotykiu, o pasaka, fantastikos žanras neatskiriamai susipynę su šia sąvoka. Nuotykis vieną dieną nutinka mūsų gyvenime, ištinka mus dažnai nepasiruošusius. Be abejo, tai gali suerzinti, išmušti iš pusiausvyros, tačiau Tolkienas mums nuostabiai parodė, kad į tokius netikėtumus juk galime žvelgti su humoru, paprastais žodžiais pasišaipydami iš savo hobitiškumo. Kas tai yra? Na, hobitiškumą galima apibūdinti kaip prisirišimą prie vienos gyvenamosios vietos, prie patogumų.