Literatūra apie gyvūnus išsiskiria savo tematika: dažniausiai susitelkia į naminių gyvūnų charakterį ir jo santykių su šeimininku pavaizdavimą. Toks yra Romualdo Granausko "Kai reikės nebebūti", Marcelijaus Martinaičio "Kaip katinai uodega peles gaudo", tai autobiografiniai pasakojimai. O Virginia Woolf apysakoje "Flašas" vaizduoja ne savo, o poetės Elizabeth Browning šunį.
Gardus kąsnelis tiems, kas ieško apysakos apie XIX a. ir tai, kaip savo gyvenimą mato spanielis. Apysaką-biografiją sudaro 6 dalys, kiekviena jų atspindi vis kitą šuns gyvenimo etapą.
Manau, kad talentinga rašytoja, kokia yra Virginia Woolf, turi mokėti ne tik plėsti literatūros ribas su tokiais apsakymais kaip "Žymė ant sienos", bet ir parašyti ir paprastą pasakojimą. Toks yra "Flašas"; turtingas detalėmis, permainingo gyvenimo pavaizdavimu, parodantis perspektyvos svarbą, atskleidžiantis šeimininko ir šuns santykį.
"Abu nustebo. Sunkios garbanos rėmino panelės Baret veidą; švietė jos skaisčios akys, šypsojo didelės lūpos. Flašo snukį rėmino sunkios ausys, jo akys buvo didelės ir skaisčios, nasrai platūs. Jie buvo panašūs. Ir žvelgdami vienas į kitą, abu pagalvojo: "Bet juk tai aš!", o paskui: "Tačiau koks skirtumas". Jos buvo išblyškęs, išsekęs ligonio veidas, pasiilgęs oro, šviesos, laisvės. Jo - rausvas jauno gyvulio snukutis, trykštantis sveikata ir energija." (p. 17)
2018 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis
2018 m. rugpjūčio 15 d., trečiadienis
Robert Louis Stevenson - Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija
Gotikinio siaubo apysaka "Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija" yra tapusi literatūros klasika, o Džekilo ir Haido pavardės - neatskiriama mūsų kultūros dalimi, jos simbolizuoja dvilypę žmogaus prigimtį.
Kūrinį galima drąsiai lyginti su "Frankenšteinu": jos abi gana tiesmukai mums kalba apie tai, kad mokslinis eksperimentavimas su žmogaus prigimtinėmis paslaptimis gali baigtis tragiškai. Kad yra dalykų, kurių mūsų protas nesugeba numatyti ir sukontroliuoti.
Abu kūriniai kelia svarbius moralinius klausimus pasitelkdami siaubo literatūros priemones - pabaisos personažą, niūrią ir tamsią atmosferą, gręsiantį pavojų.
Apysaka parašyta įdomiai, autorius pirma sukuria intrigą pasitelkdamas pašalinius personažus, pagrinde advokatą Atersoną, kuris palaipsniui suvokia daktaro Džekilo paslaptį. Ir nors dabartinis skaitytojas jau žino, kuo visa tai baigsis, skaityti nėra nuobodu ir neprailgsta, nes kuriama paslaptinga atmosfera ir intriga.
Kūrinį galima drąsiai lyginti su "Frankenšteinu": jos abi gana tiesmukai mums kalba apie tai, kad mokslinis eksperimentavimas su žmogaus prigimtinėmis paslaptimis gali baigtis tragiškai. Kad yra dalykų, kurių mūsų protas nesugeba numatyti ir sukontroliuoti.
Abu kūriniai kelia svarbius moralinius klausimus pasitelkdami siaubo literatūros priemones - pabaisos personažą, niūrią ir tamsią atmosferą, gręsiantį pavojų.
Apysaka parašyta įdomiai, autorius pirma sukuria intrigą pasitelkdamas pašalinius personažus, pagrinde advokatą Atersoną, kuris palaipsniui suvokia daktaro Džekilo paslaptį. Ir nors dabartinis skaitytojas jau žino, kuo visa tai baigsis, skaityti nėra nuobodu ir neprailgsta, nes kuriama paslaptinga atmosfera ir intriga.
2018 m. rugpjūčio 4 d., šeštadienis
Detektyvinė literatūra: Jane Harper - Sausra
"Sausra" yra ganėtinai tipiškas detektyvinis romanas, kuriame tyrėjas vienu metu su skaitytoju seka įvykdytos žmogžudystės pėdsakais. Tiesa, šiame romane tyrėjai iš esmės yra du: Aronas Falkas žinoma yra pagrindinis viso romano veikėjas, tačiau kitas tyrėjas taip pat aktyviai dalyvauja. Žmogžudystės taip pat yra dvi: viena jų nutiko jau seniai, o kita dabartinė, ir gali būti, kad abi jos yra savižudybės. Na šitai paaiškės pabaigoje, bet skaitydamas romaną mažai tikėjau, kad tai savižudybės, nes visas miestelis tuo tikėjo, tai kažkaip būtų keista, jei pabaiga tik patvirtintų tai, kuo tikėjo visas miestelis. Nes tai reikštų, kad detektyvai susimovė ir patvirtino tai, kas jau buvo aišku.
Romano vieta - mažas Australijos kaimelis, siaubiamas kaitros. Na gerai, sausros! Viskas o.k., bet tikėjausi, kad gal čia ta sausra suvaidins kažkokį svarbesnį vaidmenį, bet nelabai - na galima sakyti, kad sausra kažkiek prisidėjo prie tų mirčių, bet tik pritempus.
Detektyvo žanras čia perpinamas su praeities šmėklomis, kurios kankina mūsų pagrindinį veikėją Aroną Falką. Bet čia irgi nieko naujo. Geras detektyvinis romanas, bet ganėtiškai tipiškas. Autorės rašymo stilius ar pobūdis niekuo nenustebino, o kartais šiek tiek erzino tam tikri pasikartojantys dalykai. Mano nuomone, romaną sutrumpinus jis būtų šiek tiek efektyvesnis.
Romano vieta - mažas Australijos kaimelis, siaubiamas kaitros. Na gerai, sausros! Viskas o.k., bet tikėjausi, kad gal čia ta sausra suvaidins kažkokį svarbesnį vaidmenį, bet nelabai - na galima sakyti, kad sausra kažkiek prisidėjo prie tų mirčių, bet tik pritempus.
Detektyvo žanras čia perpinamas su praeities šmėklomis, kurios kankina mūsų pagrindinį veikėją Aroną Falką. Bet čia irgi nieko naujo. Geras detektyvinis romanas, bet ganėtiškai tipiškas. Autorės rašymo stilius ar pobūdis niekuo nenustebino, o kartais šiek tiek erzino tam tikri pasikartojantys dalykai. Mano nuomone, romaną sutrumpinus jis būtų šiek tiek efektyvesnis.
2018 m. liepos 30 d., pirmadienis
Romantinė literatūra: Yasunari Kawabata - Sniegynų šalis
Romantinė literatūra - romanas, kuriame pasakojama apie romantinius santykius.
Šiuo atveju kalbėsiu apie japonų rašytojo Yasunari Kawabata (1899-1972) romaną pavadinimu "Sniegynų šalis". Neslėpsiu, kad pasirinkau skaityti šią knygą didžia dalimi dėl to, kad rašytojas yra vienas iš Nobelio premijos laureatų.
Kūrinio centre - Šimamura ir Komako, vyras ir moteris, nakvynės namų svečias ir pretendentė į geišas, o vėliau ir tikra geiša. Vieta - mažas karštųjų versmių miestelis Japonijoje, į kurį atvyksta svečiai pailsėti ir gydytis.
Mažai ką sužinome apie šiuos veikėjus, Šimamura turi žmoną ir vaikus, Komako yra 19-20 metų mergina. Knyga padalinta į dvi dalis, taigi skaitome apie jų susitikimus žiemą (antrasis susitikimas) ir vėliau rudenį (trečiasis), pirmoje dalyje taip pat pasakojama apie jų pirmąjį susitikimą. Priežastis, kodėl rašytojas nepradeda pasakoti nuo šio pirmojo susitikimo yra ta, kad Šimamurai vykstant į miestelį antrąjį kartą traukinyje jis įsidėmi "jaunutę mergaitę Joko", nuo to ir prasideda knyga. Joko pasakojime mes matome mažai, tačiau jos akimis ir balsu Šimamura labai žavisi.
Pasakojime labai svarbi Japonijos gamta - kalnai, medžiai, gėlės, sniegas. Be abejo, galime kiekvienas pamąstyti, kokią reikšmę romane turi sniegas, ir pavadinimas "Sniegynų šalis". Kokią reikšmę Šimamuros gyvenime turi Komako ir Joko. Ir galbūt šie romantiniai santykiai kažkuo primena mūsų pačių patirtus romantinius santykius. Jei konkrečiau - daugiau mažiau vienpusius, kuomet viena pusė atsiduoda stipriau už antrąją. Be to, galime daugiau susimąstyti ne apie kenčiančio žmogaus, o būtent to asmens, kuris savo abejingumu verčia kentėti kitą, perspektyvą.
Tai ganėtinai subtiliai pasakojamas romanas apie aistrą, susižavėjimą, šaltį ir šilumą gana egzotiškoje, mums lietuviams, Japonijos gamtoje ir kultūroje. Rekomenduju ir tiems, kas ieško literatūros apie geišas.
Šiuo atveju kalbėsiu apie japonų rašytojo Yasunari Kawabata (1899-1972) romaną pavadinimu "Sniegynų šalis". Neslėpsiu, kad pasirinkau skaityti šią knygą didžia dalimi dėl to, kad rašytojas yra vienas iš Nobelio premijos laureatų.
Kūrinio centre - Šimamura ir Komako, vyras ir moteris, nakvynės namų svečias ir pretendentė į geišas, o vėliau ir tikra geiša. Vieta - mažas karštųjų versmių miestelis Japonijoje, į kurį atvyksta svečiai pailsėti ir gydytis.
Mažai ką sužinome apie šiuos veikėjus, Šimamura turi žmoną ir vaikus, Komako yra 19-20 metų mergina. Knyga padalinta į dvi dalis, taigi skaitome apie jų susitikimus žiemą (antrasis susitikimas) ir vėliau rudenį (trečiasis), pirmoje dalyje taip pat pasakojama apie jų pirmąjį susitikimą. Priežastis, kodėl rašytojas nepradeda pasakoti nuo šio pirmojo susitikimo yra ta, kad Šimamurai vykstant į miestelį antrąjį kartą traukinyje jis įsidėmi "jaunutę mergaitę Joko", nuo to ir prasideda knyga. Joko pasakojime mes matome mažai, tačiau jos akimis ir balsu Šimamura labai žavisi.
Pasakojime labai svarbi Japonijos gamta - kalnai, medžiai, gėlės, sniegas. Be abejo, galime kiekvienas pamąstyti, kokią reikšmę romane turi sniegas, ir pavadinimas "Sniegynų šalis". Kokią reikšmę Šimamuros gyvenime turi Komako ir Joko. Ir galbūt šie romantiniai santykiai kažkuo primena mūsų pačių patirtus romantinius santykius. Jei konkrečiau - daugiau mažiau vienpusius, kuomet viena pusė atsiduoda stipriau už antrąją. Be to, galime daugiau susimąstyti ne apie kenčiančio žmogaus, o būtent to asmens, kuris savo abejingumu verčia kentėti kitą, perspektyvą.
Tai ganėtinai subtiliai pasakojamas romanas apie aistrą, susižavėjimą, šaltį ir šilumą gana egzotiškoje, mums lietuviams, Japonijos gamtoje ir kultūroje. Rekomenduju ir tiems, kas ieško literatūros apie geišas.
2018 m. liepos 15 d., sekmadienis
Rein Raud - Brolis
Brolis - tai knyga apie paslaptingą išgelbėtoją,
tai knyga-filmas (šiuolaikiškas abstraktus vesternas),
tai knyga apie kurią galima ilgai ilgai diskutuoti, apie ką ši knyga.
Neapsunkinta nereikalingų žodžių ir sufokusuota.
Šį kūrinį priskiriu herojinei literatūrai, turiu omenyje tai, kad pasakojamą istoriją galima apibrėžti kaip vieno herojaus veiksmus padėti žmonėms atsidūrusiems bėdoje. Herojai pasižymi tam tikromis galiomis ar sugebėjimais, kažkuo išsiskiria iš kitų žmonių tarpo.
Rein Raud "Brolis" nėra tipinė herojinė literatūra, kurios ištakas galime matyti mitologijoje, pvz. čia tipinis herojus yra Heraklis. Šis kūrinys primena (spageti) vesternus - modernią herojinės literatūros versiją. Taip pat pasižymi filosofinės literatūros bruožais ir ironija.
tai knyga-filmas (šiuolaikiškas abstraktus vesternas),
tai knyga apie kurią galima ilgai ilgai diskutuoti, apie ką ši knyga.
Neapsunkinta nereikalingų žodžių ir sufokusuota.
Šį kūrinį priskiriu herojinei literatūrai, turiu omenyje tai, kad pasakojamą istoriją galima apibrėžti kaip vieno herojaus veiksmus padėti žmonėms atsidūrusiems bėdoje. Herojai pasižymi tam tikromis galiomis ar sugebėjimais, kažkuo išsiskiria iš kitų žmonių tarpo.
Rein Raud "Brolis" nėra tipinė herojinė literatūra, kurios ištakas galime matyti mitologijoje, pvz. čia tipinis herojus yra Heraklis. Šis kūrinys primena (spageti) vesternus - modernią herojinės literatūros versiją. Taip pat pasižymi filosofinės literatūros bruožais ir ironija.
2018 m. liepos 5 d., ketvirtadienis
Andrzej Sapkowski - Likimo kalavijas
Dar vienas pasakojimų apie raganių rinkinys. Vienok pasirodė silpnesnis už pirmąjį, nes labiau koncentruojasi į romantinius raganiaus santykius su moteriškąja lytimi, kas kartais pasirodo ganėtinai cheesy, banaliai, melodramatiškai. Čia labiausiai nuvylė antroji istorija "Ledo krislas", "Truputis pasiaukojimo" iš pradžių irgi atrodė nekaip, bet galiausiai ši visai patiko.
Kita vertus, šiame rinkinyje pagaliau užsimezga tam tikras tęstinumas: paskutinės dvi istorijos pratęsia pasakojimą iš pirmojo rinkinio "Kainos klausimas". Atsiranda didesnė intriga, išspręndžiamas tam tikras klausimas dėl raganiaus profesijos tęstinumo. Apskritai čia jau pavyksta nerti giliau, nes tiek burtininkės, tiek raganiai įgydami savo ypatingus gebėjimus praranda kai ką labai žmogiška, tad tenka gyventi su to pasekmėmis.
Vertinu tiek šį, tiek pirmąjį rinkinį 4 balais iš 5, nors šis vis tik pasirodė kiek silpnesnis, tad 4 su minusu. Kaip ten bebūtų, tiems, kas ieško geros fantastikos (N-16), rekomenduoju.
Kita vertus, šiame rinkinyje pagaliau užsimezga tam tikras tęstinumas: paskutinės dvi istorijos pratęsia pasakojimą iš pirmojo rinkinio "Kainos klausimas". Atsiranda didesnė intriga, išspręndžiamas tam tikras klausimas dėl raganiaus profesijos tęstinumo. Apskritai čia jau pavyksta nerti giliau, nes tiek burtininkės, tiek raganiai įgydami savo ypatingus gebėjimus praranda kai ką labai žmogiška, tad tenka gyventi su to pasekmėmis.
Vertinu tiek šį, tiek pirmąjį rinkinį 4 balais iš 5, nors šis vis tik pasirodė kiek silpnesnis, tad 4 su minusu. Kaip ten bebūtų, tiems, kas ieško geros fantastikos (N-16), rekomenduoju.
Olga Tokarczuk - Dienos namai, nakties namai
Šitai knygai skiriu Trys Keturiose įvertinimą!!! Tai reiškia, kad kaip ir Le Clezio "Dykumos", ar Faulknerio "Absalomai, Absalomai" atvejais, knyga mane sužavėjo. Skaičiau lėtai, mėgavausi.
Šita knyga yra toks mozaikinis romanas, sudarytas iš daug trumpesnių ir ilgesnių dalių, kurios ir siejasi, ir nesisieja tarpusavy. Nesisieja, nes čia nėra jokio vieno nuoseklaus pasakojimo, dalis galima būtų sumaišyti vietomis atsitiktine tvarka, ir būtų daugmaž panašiai gerai (nors nesakau, kad visai taip pat gerai). Ir siejasi, nes visos dalys pasakoja apie vieną tokį Lenkijos užkampį ir jo žmones. Vieta ir jos gyventojai yra šios knygos tema, siužetas, pagrindinė mintis ir išvados.
Maža to, pasakojimo stilius yra magiškojo realizmo, ir tai kūrinį pakelia į visiškai kitą lygmenį - musmirių receptas, sapnai, keistuoliai personažai, kurių kai kurie rodos yra vienas kito tarsi pasąmoninės pusės, pabaisa ("Didžiulė, stambios karvės dydžio, krokodilo figūros, su letenomis raginiais nagais, su nasrais, pilnais aštrių kaip peilis dantų", p. 140).
Knyga turi ir realistinį foną - tai II pasaulinis karas, Lenkijos pasieniai su Vokietija, Čekija. Nova Ruda yra būtent ties pasieniu su Čekija. Vietoje, kurią aprašo, autorė gyveno pati, kaip teigia Wikipedia.
Personažas, kuriam skiriama daugiausiai dėmesio - senutė vardu Marta. Apie ją pasakoja neseniai netoliese apsigyvenusi kaimynė, kuri daugiau mažiau turbūt atspindi pačią rašytoją.
Pabaigai galiu pridurti, kad turėtų patikti C.G. Jungo idėjų, teorijų mylėtojams.
Šita knyga yra toks mozaikinis romanas, sudarytas iš daug trumpesnių ir ilgesnių dalių, kurios ir siejasi, ir nesisieja tarpusavy. Nesisieja, nes čia nėra jokio vieno nuoseklaus pasakojimo, dalis galima būtų sumaišyti vietomis atsitiktine tvarka, ir būtų daugmaž panašiai gerai (nors nesakau, kad visai taip pat gerai). Ir siejasi, nes visos dalys pasakoja apie vieną tokį Lenkijos užkampį ir jo žmones. Vieta ir jos gyventojai yra šios knygos tema, siužetas, pagrindinė mintis ir išvados.
Maža to, pasakojimo stilius yra magiškojo realizmo, ir tai kūrinį pakelia į visiškai kitą lygmenį - musmirių receptas, sapnai, keistuoliai personažai, kurių kai kurie rodos yra vienas kito tarsi pasąmoninės pusės, pabaisa ("Didžiulė, stambios karvės dydžio, krokodilo figūros, su letenomis raginiais nagais, su nasrais, pilnais aštrių kaip peilis dantų", p. 140).
Knyga turi ir realistinį foną - tai II pasaulinis karas, Lenkijos pasieniai su Vokietija, Čekija. Nova Ruda yra būtent ties pasieniu su Čekija. Vietoje, kurią aprašo, autorė gyveno pati, kaip teigia Wikipedia.
Personažas, kuriam skiriama daugiausiai dėmesio - senutė vardu Marta. Apie ją pasakoja neseniai netoliese apsigyvenusi kaimynė, kuri daugiau mažiau turbūt atspindi pačią rašytoją.
Pabaigai galiu pridurti, kad turėtų patikti C.G. Jungo idėjų, teorijų mylėtojams.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)