Štai video apžvalga -
Jei norite skaityti, čia įdedu ir tekstą:
Pradedu nuo antrosios tetralogijos dalies ne
dėl to, kad ji būtų geresnė už pirmąją, bet todėl, kad ją neseniai skaičiau. Taip,
pirmoji dalis ko gero įspūdingesnė, juk joje pagrindiniai personažai yra
vaikai, o po to jaunuoliai, todėl pasakojimas turi savotišką nekaltumo
prieskonį. Čiagi visi jau prisidirbę, ir tarytum paties Dievo baudžiami bado ir
maro negandomis. Be to, Silva Rerum II padaugėja personažų ir sakyčiau, kad
autorei ne visuomet vienodai sėkmingai sekasi pasakoti jų istorijas. Visgi
didelių priekaištų knygai neturiu. Man ji pasirodė beveik tokia pat stipri kaip
ir pirmoji.
Citatoje, kurią perskaičiau video matome vieną
svarbiausių Silva Rerum personažų – Uršulę, čia ji tarytum kokia gyvatė
pakeičia savo odą iš juodų gedulo rūbų į raudonus Maro Mergelės apdarus ir
pradeda naują ir paskutinį savo gyvenimo etapą. Tai viena įdomiausių simbolinių
akimirkų. Neturiu tikslo šioje apžvalgoje išsamiai aptarti visą knygą, mano
tikslas tikrai kuklesnis – noriu pabandyti knygų apžvalgas daryti gal kiek
netradiciškai, tad stengsiuosi paminėti daugiausiai tai, kas man asmeniškai
pasirodė įdomiausia. Knygoje yra tikrai žiaurių scenų, kurios gali nepatikti
daliai skaitytojų, tačiau knygų pagrindas išlieka tas pats ir pirmoje, ir
antroje dalyje. Pažiūrėkime, juk pirmoji dalis prasideda epizodu, kai dvyniai
Kazimieras ir Uršulė randa padvėsusį mylimą katiną. Taigi mirtis ir meilė rodos
nuolat eina žingsnis į žingsnį, ir Uršulei apsirengus raudona vestuvių suknele,
menančia jos meilę Jonui Kirdėjui, ji įkūnija žmonių baimės mirti pagimdytą
Maro Mergelę. Tad nebijantiems raudonos – meilės, gyvenimo ir mirties – spalvos
drąsiai rekomenduoju Silva Rerum. Beje, pirmoji dalis pasirodė 2008 - aisiais,
tad bus jau dešimt metų nuo šio istorinio įvykio lietuvių literatūroje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą