2018 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Olga Tokarczuk - Dienos namai, nakties namai

Šitai knygai skiriu Trys Keturiose įvertinimą!!! Tai reiškia, kad kaip ir Le Clezio "Dykumos", ar Faulknerio "Absalomai, Absalomai" atvejais, knyga mane sužavėjo. Skaičiau lėtai, mėgavausi.

Šita knyga yra toks mozaikinis romanas, sudarytas iš daug trumpesnių ir ilgesnių dalių, kurios ir siejasi, ir nesisieja tarpusavy. Nesisieja, nes čia nėra jokio vieno nuoseklaus pasakojimo, dalis galima būtų sumaišyti vietomis atsitiktine tvarka, ir būtų daugmaž panašiai gerai (nors nesakau, kad visai taip pat gerai). Ir siejasi, nes visos dalys pasakoja apie vieną tokį Lenkijos užkampį ir jo žmones. Vieta ir jos gyventojai yra šios knygos tema, siužetas, pagrindinė mintis ir išvados.

Maža to, pasakojimo stilius yra magiškojo realizmo, ir tai kūrinį pakelia į visiškai kitą lygmenį - musmirių receptas, sapnai, keistuoliai personažai, kurių kai kurie rodos yra vienas kito tarsi pasąmoninės pusės, pabaisa ("Didžiulė, stambios karvės dydžio, krokodilo figūros, su letenomis raginiais nagais, su nasrais, pilnais aštrių kaip peilis dantų", p. 140).

Knyga turi ir realistinį foną - tai II pasaulinis karas, Lenkijos pasieniai su Vokietija, Čekija. Nova Ruda yra būtent ties pasieniu su Čekija. Vietoje, kurią aprašo, autorė gyveno pati, kaip teigia Wikipedia.

Personažas, kuriam skiriama daugiausiai dėmesio - senutė vardu Marta. Apie ją pasakoja neseniai netoliese apsigyvenusi kaimynė, kuri daugiau mažiau turbūt atspindi pačią rašytoją.
Pabaigai galiu pridurti, kad turėtų patikti C.G. Jungo idėjų, teorijų mylėtojams.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą