2018 m. liepos 30 d., pirmadienis

Romantinė literatūra: Yasunari Kawabata - Sniegynų šalis

Romantinė literatūra - romanas, kuriame pasakojama apie romantinius santykius.

Šiuo atveju kalbėsiu apie japonų rašytojo Yasunari Kawabata (1899-1972) romaną pavadinimu "Sniegynų šalis". Neslėpsiu, kad pasirinkau skaityti šią knygą didžia dalimi dėl to, kad rašytojas yra vienas iš Nobelio premijos laureatų.

Kūrinio centre - Šimamura ir Komako, vyras ir moteris, nakvynės namų svečias ir pretendentė į geišas, o vėliau ir tikra geiša. Vieta - mažas karštųjų versmių miestelis Japonijoje, į kurį atvyksta svečiai pailsėti ir gydytis.

Mažai ką sužinome apie šiuos veikėjus, Šimamura turi žmoną ir vaikus, Komako yra 19-20 metų mergina. Knyga padalinta į dvi dalis, taigi skaitome apie jų susitikimus žiemą (antrasis susitikimas) ir vėliau rudenį (trečiasis), pirmoje dalyje taip pat pasakojama apie jų pirmąjį susitikimą. Priežastis, kodėl rašytojas nepradeda pasakoti nuo šio pirmojo susitikimo yra ta, kad Šimamurai vykstant į miestelį antrąjį kartą traukinyje jis įsidėmi "jaunutę mergaitę Joko", nuo to ir prasideda knyga. Joko pasakojime mes matome mažai, tačiau jos akimis ir balsu Šimamura labai žavisi.

Pasakojime labai svarbi Japonijos gamta - kalnai, medžiai, gėlės, sniegas. Be abejo, galime kiekvienas pamąstyti, kokią reikšmę romane turi sniegas, ir pavadinimas "Sniegynų šalis". Kokią reikšmę Šimamuros gyvenime turi Komako ir Joko. Ir galbūt šie romantiniai santykiai kažkuo primena mūsų pačių patirtus romantinius santykius. Jei konkrečiau - daugiau mažiau vienpusius, kuomet viena pusė atsiduoda stipriau už antrąją. Be to, galime daugiau susimąstyti ne apie kenčiančio žmogaus, o būtent to asmens, kuris savo abejingumu verčia kentėti kitą, perspektyvą.

Tai ganėtinai subtiliai pasakojamas romanas apie aistrą, susižavėjimą, šaltį ir šilumą gana egzotiškoje, mums lietuviams, Japonijos gamtoje ir kultūroje. Rekomenduju ir tiems, kas ieško literatūros apie geišas.

2018 m. liepos 15 d., sekmadienis

Rein Raud - Brolis

Brolis - tai knyga apie paslaptingą išgelbėtoją,
tai knyga-filmas (šiuolaikiškas abstraktus vesternas),
tai knyga apie kurią galima ilgai ilgai diskutuoti, apie ką ši knyga.
Neapsunkinta nereikalingų žodžių ir sufokusuota.

Šį kūrinį priskiriu herojinei literatūrai, turiu omenyje tai, kad pasakojamą istoriją galima apibrėžti kaip vieno herojaus veiksmus padėti žmonėms atsidūrusiems bėdoje. Herojai pasižymi tam tikromis galiomis ar sugebėjimais, kažkuo išsiskiria iš kitų žmonių tarpo.
Rein Raud "Brolis" nėra tipinė herojinė literatūra, kurios ištakas galime matyti mitologijoje, pvz. čia tipinis herojus yra Heraklis. Šis kūrinys primena (spageti) vesternus - modernią herojinės literatūros versiją. Taip pat pasižymi filosofinės literatūros bruožais ir ironija.

2018 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Andrzej Sapkowski - Likimo kalavijas

Dar vienas pasakojimų apie raganių rinkinys. Vienok pasirodė silpnesnis už pirmąjį, nes labiau koncentruojasi į romantinius raganiaus santykius su moteriškąja lytimi, kas kartais pasirodo ganėtinai cheesy, banaliai, melodramatiškai. Čia labiausiai nuvylė antroji istorija "Ledo krislas", "Truputis pasiaukojimo" iš pradžių irgi atrodė nekaip, bet galiausiai ši visai patiko.

Kita vertus, šiame rinkinyje pagaliau užsimezga tam tikras tęstinumas: paskutinės dvi istorijos pratęsia pasakojimą iš pirmojo rinkinio "Kainos klausimas". Atsiranda didesnė intriga, išspręndžiamas tam tikras klausimas dėl raganiaus profesijos tęstinumo. Apskritai čia jau pavyksta nerti giliau, nes tiek burtininkės, tiek raganiai įgydami savo ypatingus gebėjimus praranda kai ką labai žmogiška, tad tenka gyventi su to pasekmėmis.

Vertinu tiek šį, tiek pirmąjį rinkinį 4 balais iš 5, nors šis vis tik pasirodė kiek silpnesnis, tad 4 su minusu. Kaip ten bebūtų, tiems, kas ieško geros fantastikos (N-16), rekomenduoju.

Olga Tokarczuk - Dienos namai, nakties namai

Šitai knygai skiriu Trys Keturiose įvertinimą!!! Tai reiškia, kad kaip ir Le Clezio "Dykumos", ar Faulknerio "Absalomai, Absalomai" atvejais, knyga mane sužavėjo. Skaičiau lėtai, mėgavausi.

Šita knyga yra toks mozaikinis romanas, sudarytas iš daug trumpesnių ir ilgesnių dalių, kurios ir siejasi, ir nesisieja tarpusavy. Nesisieja, nes čia nėra jokio vieno nuoseklaus pasakojimo, dalis galima būtų sumaišyti vietomis atsitiktine tvarka, ir būtų daugmaž panašiai gerai (nors nesakau, kad visai taip pat gerai). Ir siejasi, nes visos dalys pasakoja apie vieną tokį Lenkijos užkampį ir jo žmones. Vieta ir jos gyventojai yra šios knygos tema, siužetas, pagrindinė mintis ir išvados.

Maža to, pasakojimo stilius yra magiškojo realizmo, ir tai kūrinį pakelia į visiškai kitą lygmenį - musmirių receptas, sapnai, keistuoliai personažai, kurių kai kurie rodos yra vienas kito tarsi pasąmoninės pusės, pabaisa ("Didžiulė, stambios karvės dydžio, krokodilo figūros, su letenomis raginiais nagais, su nasrais, pilnais aštrių kaip peilis dantų", p. 140).

Knyga turi ir realistinį foną - tai II pasaulinis karas, Lenkijos pasieniai su Vokietija, Čekija. Nova Ruda yra būtent ties pasieniu su Čekija. Vietoje, kurią aprašo, autorė gyveno pati, kaip teigia Wikipedia.

Personažas, kuriam skiriama daugiausiai dėmesio - senutė vardu Marta. Apie ją pasakoja neseniai netoliese apsigyvenusi kaimynė, kuri daugiau mažiau turbūt atspindi pačią rašytoją.
Pabaigai galiu pridurti, kad turėtų patikti C.G. Jungo idėjų, teorijų mylėtojams.