2018 m. balandžio 29 d., sekmadienis

M.P.E. Martynenko - Be penkių pasaulio pradžia

Goodreads svetainėje šiuo metu knyga įvertinta 74 žmonių, net 40 iš jų skyrė aukščiausią įvertinimą. Toliau pateikiu man įdomiausius pasisakymus iš interneto.

Fantastiškų (-os) knygų žiurkės sako:
"Nes kaip gali parašyti apie tokią knygą? Joje koks milijonas jausmų, keli puslapiai statistikos, kelios eilutės biologijos, gyvenimo skonio ir kvapo (daugiausia smarvės, tikriausiai, nesvėriau), dar daugiau sarkastiškų juokelių, išsišaipymų iš ko tik nori, šiaip geros šyzos ir bajerio, o bandymas apie tai parašyti – nu, kaip čia pasakius – nu, good luck."
 
Kiti ėmė ir parašė, geriausiai, mano nuomone, tai padarė Lina Ožeraitytė:
"Gretindamas šleikštulį keliančius įvaizdžius su nekaltais, tyrais simboliais ar net filosofiniais apmąstymais, autorius balansuoja ant slidžios klišių ribos. Jam išsilaikyti ne visuomet pavyksta, tačiau vitališka energija ir sprogstantis kūrybinis potencialas veržte veržiasi iš kiekvieno puslapio."
 
Knyga susilaukė ir rimtesnės kritikos: Jurgis Kraujalis, Naujasis Židinys rašo:
"Nėra reikalo per daug gilintis į tekstų poetiką ar meninę vertę. Martynenko fenomenas veikiau turėtų dominti literatūros sociologijos požiūriu. Knyga yra išleista 2000 egzempliorių tiražu. Manau, jis bus išpirktas, bent jau taip byloja autoriaus internetinio blogo populiarumas ir sausakimšos barų erdvės per slam poezijos skaitymus. Visa tai signalizuoja esminį dalyką, kad vis dėlto be penkių pasaulio pradžia yra pop literatūros pavyzdys."
 
Na ir dar vienas svarus atsiliepimas - Mano knygų pasaulis:
"Tų tekstų, kurie man patiko, stiprybė, manau, ir yra ta, kad juose arba rasdavau sau artimų minčių, idėjų, arba tai buvo tiesiog gerai emociškai išjausti monologai. Jie persmelkti ironijos, numanomų nutylėjimų, skausmo, beprasmybės, bet kartais juose išlenda ir pozityvumas ar naivumas. Nors kai kurie tekstai ir praslydo pro akis, nepatraukė dėmesio, autoriaus būdas pateikti tekstuose savo gyvenimo faktus (o jis tikrai turi ką papasakoti), požiūrį į save, aplinką, santykius paliko išties neblogą įspūdį."

2018 m. balandžio 7 d., šeštadienis

Kristina Sabaliauskaitė "Silva Rerum II". Trumpas video

Ar norėtumėte daugiau video apžvalgų? Ar įprastų tekstinių? Dešinėje galite balsuoti.

Štai video apžvalga -
 

Jei norite skaityti, čia įdedu ir tekstą:
Pradedu nuo antrosios tetralogijos dalies ne dėl to, kad ji būtų geresnė už pirmąją, bet todėl, kad ją neseniai skaičiau. Taip, pirmoji dalis ko gero įspūdingesnė, juk joje pagrindiniai personažai yra vaikai, o po to jaunuoliai, todėl pasakojimas turi savotišką nekaltumo prieskonį. Čiagi visi jau prisidirbę, ir tarytum paties Dievo baudžiami bado ir maro negandomis. Be to, Silva Rerum II padaugėja personažų ir sakyčiau, kad autorei ne visuomet vienodai sėkmingai sekasi pasakoti jų istorijas. Visgi didelių priekaištų knygai neturiu. Man ji pasirodė beveik tokia pat stipri kaip ir pirmoji.
Citatoje, kurią perskaičiau video matome vieną svarbiausių Silva Rerum personažų – Uršulę, čia ji tarytum kokia gyvatė pakeičia savo odą iš juodų gedulo rūbų į raudonus Maro Mergelės apdarus ir pradeda naują ir paskutinį savo gyvenimo etapą. Tai viena įdomiausių simbolinių akimirkų. Neturiu tikslo šioje apžvalgoje išsamiai aptarti visą knygą, mano tikslas tikrai kuklesnis – noriu pabandyti knygų apžvalgas daryti gal kiek netradiciškai, tad stengsiuosi paminėti daugiausiai tai, kas man asmeniškai pasirodė įdomiausia. Knygoje yra tikrai žiaurių scenų, kurios gali nepatikti daliai skaitytojų, tačiau knygų pagrindas išlieka tas pats ir pirmoje, ir antroje dalyje. Pažiūrėkime, juk pirmoji dalis prasideda epizodu, kai dvyniai Kazimieras ir Uršulė randa padvėsusį mylimą katiną. Taigi mirtis ir meilė rodos nuolat eina žingsnis į žingsnį, ir Uršulei apsirengus raudona vestuvių suknele, menančia jos meilę Jonui Kirdėjui, ji įkūnija žmonių baimės mirti pagimdytą Maro Mergelę. Tad nebijantiems raudonos – meilės, gyvenimo ir mirties – spalvos drąsiai rekomenduoju Silva Rerum. Beje, pirmoji dalis pasirodė 2008 - aisiais, tad bus jau dešimt metų nuo šio istorinio įvykio lietuvių literatūroje.