2017 m. birželio 6 d., antradienis

Graham Greene "Monsinjoras Kichotas"

Manau, kad pasakoti istoriją antrą kartą galima dviem būdais: pakartojant ją ir taip siekiant
finansinės naudos iš jau žinomo pavadinimo, arba pasakoti istoriją nauju būdu. Graham
Greene daro būtent taip: Don Kichotas šįkart yra katalikų dvasininkas, jo bendražygis
Sančas - tikintis komunistiniu rojumi miestelio meras, o vietoje kuino Rosinanto paskutinius
savo metelius traukiantis Seat modelio automobilis.
Beje, yra ir ketvirtasis veikėjas, kuris lydi šią trijulę beveik visą laiką - tai vynas. Tiesa ta, kad
iš pradžių tai mane šiek tiek trikdė, juk norint visą šią kelionę galima nurašyti girtaujančių
kunigo ir komunisto kvailystėms. Rodos, du kartus romane netgi stebimasi, kad Servanteso
Don Kichotas į vyną žiūri skeptiškai dėl riterio garbės kodekso. Citata iš knygos: “Don
Kichotas dažnai apsistodavo užeigose, net keturis nuotykius turėjo smuklėje, tačiau niekur
neužsiminta, kad būtų išgėręs bent vieną stiklą” (p. 150). Bet ne, toli gražu nereikia į šį
romaną žiūrėti pernelyg rimtai. Manau, kad čia puikiai dera rimtas ir humoristinis pasakojimo
tonas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą