Smagu. ,,Alma littera" naujai išleido G. G. Marquez'o knygas.
Buvau skaitęs jo ,,Šimtą metų vienatvės", nes tai viena mėgstamiausių mano žmonos knygų. Buvo keistas įspūdis, nelabai patiko. Manau, kad dabar vertinčiau visai kitaip. Praėjo šiek tiek laiko. Knygas ėmiau skaityti kitaip.
,,Apie meilę ir kitus demonus" pasakojimas mane užbūrė. Matome 12 metų mergaitę, kurios tėvai nemylėjo - čia švelniai pasakyta. Vieną dieną jai lyg ir įkando pasiutęs šuo. Tėvas staiga susirūpina - ar jie neteks savo dukters?.. Ko gero, jame įsižiebia meilės jausmas, tačiau kas iš to? Likimas negailestingas. Ir visai ne dėl pasiutligės. Visus baisiausius darbus padaro žmonės savo laisva valia, ir apsiblausiusiu proteliu.
Ko gero, knyga apie tai, kad kai kurių sprendimų nebeatšauksi. Liūdna. Tačiau Marquez'as - žodžio meistras, todėl neverta ašaroti lyg tai būtų pigi melodrama. Ne, nors sprendimų neatšauksi, bet kiekvienas žmogus daro savo pasirinkimus.
Kunigas pameta galvą iš meilės.
Markizo sūnus įsimyli pamišėlių namų gyventoją.
Tėvo raginama dukra suvilioja markizą ir pasmerkia save gyventi su žmogumi, kurio nemyli.
Liūdėti neverta. Nes knyga ir apie gyvybę po mirties. Paslaptingą, Dievo įkvėptą, kūne įspaustą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą