Pirmiausiai rekomenduoju Eglės Kačkutės tekstą „Šiaurės Atėnuose“ "Metai be vasaros – vasara su „Frankenšteinu“ . Jame rašoma ir apie šio kūrinio atsiradimo istoriją: "Kadangi Shelley namelyje buvo ankšta ir drėgna, kompanija rinkdavosi erdvioje Diodati viloje, kur, žinoma, daug skaitė, rašė ir kalbėjosi. Itin svarbiu diskusijų objektu tą vasarą tapo iš vokiečių į prancūzų kalbą išverstas apsakymų apie vaiduoklius rinkinys „Fantasmagoriana“. Jo įkvėpti jaunuoliai surengė siaubo pasakojimų konkursą, jį laimėjo Mary sukurta istorija „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ – pirmoji šiuolaikinės mokslinės fantastikos knyga."Skaičiau „Frankenšteiną“ šių metų sausio mėnesį, tad jau šiek tiek primiršau. Bet vis vien noriu įtraukti įrašą į šį tinklaraštį. Manau, kad kūrinys išlaikė laiko išbandymą ir tebėra aktualus savo idėjomis, temomis, kurios daugiausiai sukasi apie neapgalvotos žmogaus mokslinės veiklos padarinius, žmogaus aklumą, kuomet pasiduoda emocijoms, sunkumus pasirinkti tarp asmeninių tikslų ir šeimos. Pagrindinis veikėjas Viktoras Frankenšteinas yra gabus, protingas jaunuolis, aistringai atsidavęs mokslui, ir dėka savo atsidavimo įminęs gyvybės paslaptį, tačiau vėliau dėl to pasigailėjęs. Jis sukuria žmogų-pabaisą, jaučiančią ir trokštančią bendravimo, tačiau žmonės jos bijo ir atstumia, todėl galiausiai pabaisa užsidega neapykanta visiems, o labiausiai savo kūrėjui.
Pirmieji du knygos trečdaliai mane įtraukė savo gyvybingumu ir aistringu pasakojimu. Tačiau pabaigoje intriga kažkaip išsisėmė ir skaitymas prailgo. Kaip bebūtų, knyga man labai patiko, ir džiaugiuosi, kad dabar geriau suprantu, kodėl ji įkvėpė tiek daug kitų kūrėjų.
