J. K. Rowling "Netikėta vakansija"

Skaityti "Netikėtą vakansiją" buvo visai įdomu. Ilgainiui to mažo miestelio vietoje pradėjau įsivaizduoti savo mažą miestelį, kuriame užaugau ir iš kurio taip pat norėjau kuo greičiau išdumti vos baigęs mokyklą kaip dauguma šio pasakojimo personažų.
Manau, kad galima buvo parašyti ir trumpesnę, stipresnę knygą, nes joje gana daug informacijos, kuri skaitant jautėsi "sugrūsta", pvz., ne vieną kartą skliausteliuose imama pateikti išties nemažą kiekį informacijos, kuri neatrodo tokia svarbi, tad imi galvoti, gal nereikėjo taip išsiplėsti.
Galima į šitą knygą žiūrėti kaip į tragediją, kaip į juodąjį humorą, kaip į satyrą, kurioje galbūt bent viename iš personažų atpažinsime ir save.


Panašu, kad rašytoja po "Hario Poterio" sėkmės leido sau kalbėti gerokai riebiau apie tai, kaip mato pasaulį. Man dabar norisi paklausti, kaip jame (jos pasaulio matyme) dera gėris ir blogis? Juk iš pirmo žvilgsnio visas romanas yra nuodėmių - pavydo, prievartos, smurto, keršto, persivalgymo, puikybės! - sąrašas.

Ką gi, prisiminkime Valdovą Voldemortą, didžiausią rašytojos sukurtą blogiuką, jo vidinis blogis galiausiai sunaikino jį patį ir Hariui Poteriui net nereikėjo imtis jokios agresijos, kad jį nugalėtų. To paties mus moko krikščionybė - blogis yra bejėgis. O kur čia gėris, galima paklausti? Manau, gėris laukia mūsų, kol mes jį pastebėsime. "Dievo šviesa spindi iš kiekvienos sielos" mintyse ištarė sikhų tikėjimo Parmindrė ir galiausiai pasiryžo palaikyti netikėtos iniciatyvos besiimančią dukterį. Ilgą laiką ši buvo nepastebėta ir iš jos buvo šaipomasi, tačiau galiausiai vienu veiksmu ji parodė daugiausiai drąsos.


Šia prasme tegul gėris persišviečia blogio (mūsų susikurtose) iliuzijose, kaip trys šviečia keturiose!